Dvylika tradicijų

1. Svarbiausia turėtų būti mūsų bendra gerovė; kiekvieno sveikimas priklauso nuo SAV vienybės.
2. Mūsų grupės veikloje yra tik vienas aukščiausias autoritetas – mylintis Dievas, koks jis pasireiškia mūsų grupės sąmonėje. Mūsų grupės lyderiai mums tarnauja, bet mūsų nevaldo.
3. Vienintelė sąlyga tapti SAV draugijos nariu – noras sveikti nuo padarinių, atsiradusių dėl to, kad mes augome alkoholizmo paveiktoje ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje.
4. Kiekviena grupė turėtų veikti savarankiškai, išskyrus tuos atvejus, kai sprendžiami reikalai, susiję su kitų grupių ar visos SAV draugijos veikla. Mes bendradarbiaujame su visomis Dvylikos žingsnių programos pagrindu veikiančiomis grupėmis.
5. Kiekvienos grupės pagrindinis tikslas – perduoti savo patirtį dar kenčiančiam Suaugusiam vaikui.
6. Nė viena SAV grupė neturėtų remti, finansuoti jokios jai artimos įstaigos ar pašalinės organizacijos nei leisti naudotis SAV vardu, kad pinigai, nuosavybės ar garbės reikalai nenukreiptų mūsų nuo pagrindinio tikslo.
7. Kiekviena SAV grupė turėtų išsilaikyti pati, atsisakydama pašalinių įnašų.
8. Suaugusių alkoholikų vaikų draugija visada turėtų likti neprofesionali, tačiau mūsų tarnybos gali samdyti reikiamus darbuotojus.
9. SAV draugija niekada neturėtų būti griežtai organizuota, tačiau mes galime steigti tarnybas ar komitetus, tiesiogiai atsakingus tiems, kam tarnauja.
10. Suaugę alkoholikų vaikai nereiškia savo nuomonės pašaliniai klausimais, todėl SAV vardo nederėtų traukti į viešus ginčus.
11. Mūsų bendravimas su visuomene grindžiamas labiau idėjų patrauklumu negu įtikinėjimu. Žiniasklaidoje (spaudoje, radijuje, televizijoje, filmuose ar kitoje viešoje erdvėje) visada privalome išsaugoti asmens anonimiškumą.
12. Anonimiškumas yra visų mūsų tradicijų dvasinis pamatas, nuolat primenantis, kad šios nuostatos yra svarbesnės už asmenybes.